nurauti

nurauti
nuráuti 1. tr. N nuvalyti tam tikrą plotą, traukiant iš šaknų: Pirma linus nuráudavo, pamerkdavo ežeran Dgč. Linai nurautì Azr, Zt. Buvo daug nurautų̃ linų Kdn. Pilni laukai nuráutų linų Br. Kad nėra kas nuráunąs, [linų] galvikės pajuoduo[ja], nubirsta Pln. Nuróvė grikius – pjaut nebuvo kas Slk. Kanapius nuróviau J. Reikia tenai daržo gale tuos burokus nurauti – notnėrynas didžiausias! LzP. Saldžiūsius batvinelius be lopetos negal nurauti Slnt. Tik tu nuráuk, o dešim atlėks ir [burokus] nugenės Šmn. Rudinį bulbes kasė, batvinius nuróvė Gd. Nuróviau linelius po biržyneliu, žaliuosius, gražiuosius po biržyneliu Švd. Motinėle mano, širdužėle mano, kas tau linelius nuraus? LTR(Lš). | Pernai ne nukniso, o nuróvė [šernai] bul’bas, moteriškė, dievaž, verkė Žln. | prk.: Nuróvė (nukirto), ir viskas, tą mišką Srd. ^ Ar kiaulę papjauk, ar bulbas nurauk Ktk. | refl. tr., intr.: Kol mes linus nusiráusim, nusibrauksim, tai jūs pievą išpjausit Pc. Ar nuspjovėt, ar nusróvėt, ar viską in kluoną sukrovėt? Vrn. Tu šįmet pjaukis [pupų] viršūnes, aš nusirausiu apačias (sakė velnias žmogui) LMD(Šln). Kaip žali [linai] nusirovė, tai žinoma, kad tik vieni pelūs Jnšk. ║ nupešti nuo kūno: Kai supyko, tai Jonas jam visus plaukus nuróvė Dgl. Užsispirdavo ant mažesnės kainos, nors tu jiems barzdas nurauk! rš. Su vienu plauku ir su tuoj nuráutu DrskD235. Jai pakaušis nuráutas Šln. Žibelė činkčio[ja], startelė čikščio[ja]; matydams anas, vipčio[ja] katinas, norėdams pas savęs prigauti ir jų visas plunksnas nurauti D103. ║ nutraukti, nusukti: Už tokią atvogą tujau, ot, aš nurausiu galvą tau Žlv. Gyvai vištai galvą nuraunam LTR(Vkš). Aš, tą velniuką sugavęs, ausis nuráusiu! Krš. Senelė norėjo man ausį nurauti rš. 2. tr. šnek. nunešti, nutempti, nugabenti: Jau gal vaikai nuróvė mano kelnes Dsn. Jonas miestan nurovė didžiausį vežimą malkos Švnč. Tol nenuráusi šitokios naštos Trgn. Galvon buvo grybas, i nuróvė mane Vilniun Mrc. ^ Baidėsi ožka girion bėgioti, bet vilkas ir iš daržo nurovė KrvP(Nmn). | refl. tr.: Velniai tenusiraunie mane gyvą į pragarą! rš. 3. tr. BŽ267 greit nutraukti, nuplėšti: Kajetonas, dantimis grieždamas, puolė prie jos, susibadė į žagarus, nusikeikė, nurovė šautuvą nuo diržo ir šovė rš. Justė, pripuolusi prie Jurgio, nurauna nuo kojų klumpes ir ištrenkia priemenėn J.Avyž. Nurovė jam nuo galvos kepurę, ant ledo išmėtė knygas A.Vencl. Tyko mane pagauti ir vainikėlį nurauti LTR(Erž). ║ nugriauti: Tus rūmus norėjo nuráuti Eig. Susilipdėm pirkelyną, tai švirkšt vėjas ir nurovė Rod. 4. tr. Dsn šnek. pavogti, nučiupti: I mano daug vištų anas nuróvė Dglš. Tep i nuróvė pinigus Ck. 5. tr. nugalėti imantis, galynėjantis: Vedvi rovėvos su viena merge, aš aną nuroviau Šts. 6. intr. šnek. nubėgti: Vilkė išsigandus miškan nurovė Ds. Rausi rausi – tiesiai Poškonysna nuráusi Dv.
◊ gálvą nusiráuti nusižudyti: Napalys bedrėksdamas gali sau ir galvą nusirauti Vaižg.
\ rauti; aprauti; paaprauti; atrauti; įrauti; išrauti; nurauti; panurauti; parauti; parrauti; prarauti; prirauti; razrauti; surauti; užrauti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Нужно сделать НИР?

Look at other dictionaries:

  • nurauti — nuráuti vksm. Tù nuráuk burokùs, o àš nugenėsiu …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • išrauti — 1. tr. R45, Sut, K, Š, BŽ80 ištraukti, išpešti iš šaknų: Ištraukiu, išrauju SD418. Velėna su veja ižrauta SD39. Kiek audrų per Lietuvą nuslinko, su šaknim išraudamos medžius S.Nėr. Abu sausu ąžuolu išrovė KlbIII7(Lkm). Kab išverčia, išrauna vėjas …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • nupešti — nupèšti, nùpeša, nùpešė tr. 1. SD1116 nurauti (ppr. plaukus, plunksnas): Ana jam plaukus nùpešė J. Nės jis tuo plaukų nuo kiaušės nùpešė pluoštus K.Donel. Smakras nùpeštas, plaukai galvos išpešti DP145. Pliką nupešu R218. Kiekvienas mokąs… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • nurovimas — nurovìmas sm. (2), nūrovimas (1) DūnŽ → nurauti 1: Dėl to nurovìmo bus lineliai nurauti Plv. Kokios čia ganiavos būs po nurovimo! Grg. Už normos nūrovimą gavau piningų Šv. rovimas; išrovimas; nurovimas …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • paaprauti — (dial.) tr. nurauti: Pavasarį imsim gėlių visokių, nueisim ir itą žolę paaprausim Lz. rauti; aprauti; paaprauti; atrauti; įrauti; išrauti; nurauti; panurauti; parauti; parr …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • panurauti — (dial.) tr. tam tikrą plotą nurauti: Kiemas panurovė linus Dv. Aš tau panuraũčia! Drs. rauti; aprauti; paaprauti; atrauti; įrauti; išrauti; nurauti; panurauti; parauti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • įrauti — tr. 1. išpešus iš šaknų, įdėti, įsprausti: Linų kuškis įrautas į tarpą, i negaliama išimti Prk. Kašelytėn inrovė bil žolės ir nunešė seneliui LTR(Slk). 2. nurauti tam tikrą kiekį, tarpą: Nė pusės tiek neįrovė tos, kur dešimt rovė, kiek tos… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • aprauti — tr.; N 1. kiek išplėšti, ištraukti iš šaknų: Didumą aproviau žolių J. Kad, koc atpuldama nuo darbo, aprautum žoles iš darželio Srv. Reikia žolė aprauti Dv. Samanas aprauju SD145. ║ kiek apipešioti, apipešti: Kap bobos ima skautis až kasų ir… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atrauti — 1. žr. išrauti 1: Iš žemės atroviau medį su šaknimis J. Atrovė krūmus ir pasėjo linus Šts. ║ išpešti iš kūno: Rudenį bitės bubinam (tranams) sparnus atrauna, kojas atrauna Kkl. ║ refl. tr. nusiskinti: Būdavo alyvinių gražų, tai atsiraunu Lkm. ║… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • brūzgulis — brūzgùlis sm. (2) 1. pagalys, šakalys: Kad paimsiu brūzgùlį, tuoj išnyksi man iš akių! Klvr. Kad duosiu tau su brūzguliù! Skr. 2. Čk, Lkš pagalys su virvagaliu kiaulės snukiui užveržti skerdžiant; plg. bruzduklis 3: Kaip tu skersi be… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”